Apie visceralinę chiropraktiką

Visceralinės terapijos šaknys glūdi gilioje senovėje.

Prieš daugelį amžių įvairių susirgimų gydymui ją naudojo Kinijoje, Tailande, Indijoje, Tibete, Filipinuose ir Rusijoje. Visceralinę terapiją antram gyvenimui prikėlė ir išpopuliarino profesorius, RMA akademikas, Visceralinės chiropraktikos specialistų asociacijos prezidentas Aleksandras Ogulovas. 1994 metais ši metodika praėjo klinikinius bandymus ir buvo užpatentuota kaip „Organizmo funkcinės būklės korekcija“. Dabar šį metodą plačiai taiko įvairių šalių osteopatai, taikomosios kineziologijos ir manualinės medicinos specialistai.

Atstato organų funkcijas

Visceralinė terapija tiria ir vertina vidaus organų paslankumą ir padėtį bei šių faktorių įtaką atskiro organo ir taip pat viso kūno funkcijoms.

Šio metodo esmė ir tikslas – dirbant rankomis per priekinę pilvo sienelę suaktyvinti kraujotaką ir medžiagų apykaitą, normalizuoti vidaus organų padėtį, pašalinti venų bei limfmazgių sąstovį ir vidaus organų spazmus, įjungti organizmą i susireguliavimo procesą.

Kodėl ir kokius vidaus organų judesius būtina atstatyti?

Gyvenimas – tai judesys. Kūne, kaip ir gyvenime viskas juda, teka ir vibruoja. Mes pratę apie kūno judesius galvoti tik kaip apie kaulų ir raumenų judėjimą. Tačiau kūne vyksta ir daugiau subtilių biologinių judesių. Kūne viskas pastoviai juda: struktūra, skysčiai, maisto medžiagos, energija.

Kiekvienas kūno organas juda savo orbita ir savo ritmu, jis turi savo padėtį ir savo judesių laisvę. Būtent šiuos vidaus organų funkcinio aktyvumo duomenis ir vertina specialistas, užsiimantis visceraline chiropraktika. Jei organo funkcinis aktyvumas sutrikęs, tai įvyksta aukščiau minėtų veiksnių pakitimai. Vienų susirgimų atvejais būdingas organo judesio bei paslankumo sumažėjimas viena ar keliomis kryptimis, kitiems susirgimams, priešingai – stebimas padidintas kai kurių organų paslankumas.

Visceralinės manipuliacijos atstato organo vidinį paslankumą, todėl pagerėja kraujo ir limfos apytaka bei nutekėjimas. Kiekviename „sergančiame“ organe, kaip taisyklė, aptinkama nervinės šaknelės parezė ir kraujagyslių spazmas. Dėl to, kad į organą nepatenka pakankamai deguonies, maisto medžiagų, dėl veninio kraujo ir limfos sąstovio, dėl nepilnavertiško maisto medžiagų apykaitos produktų pašalinimo bei laisvųjų radikalų susidarymo, prasideda ląstelės apsinuodijimas. Tai gali būti daugelio ligų pradžia.

Pilnavertiškas vidaus organų judėjimas reikalingas ne tik tam, kad būtų palaikoma optimali pačių organų funkcija, bet ir dėl visų kūno sistemų, ypač nervų sistemos, reguliacijos. Kiekvieno vidaus organo judesio metu seka vidaus organų raiščių bei endotelio proprioreceptorių, mechanoreceptorių ir baroreceptorių sudirginimas. Signalai, sklindantys nuo šių receptorių aktyvuoja nervų, kraujotakos, kvėpavimo, endokrininės ir imuninės sistemų funkcijas – sistemų, kurios svarbiausios palaikant vidinės organizmo terpės pastovumą.

Trumpai apie visceralinės terapijos naudą:

Visceralinė terapija padeda pašalinti funkcines vidinių organų problemas – širdies, plaučių, virškinamojo trakto, diafragmos, mažojo dubens, šlapimo – lytinės ir endokrininės sistemų bei su šiomis funkcijomis susijusias atramos – judėjimo sistemos problemas. Visceralinis masažas gali normalizuoti organų funkcijas be gydomųjų preparatų arba vartojant tik nedidelį jų kiekį. Masažuojant pagerėja kraujotaka ne tik pilvo, bet krūtinės, galvos, rankų, kojų srityse.

Pilnavertiška vidaus organų funkcija ypač reikalinga dėl nervų sistemos reguliacijos. Kiekvienas vidaus organo judesys sukelia šio organo raumenų, raiščių bei įvairių receptorių sudirginimą. Sklindantys signalai aktyvuoja nervų, kraujotakos, kvėpavimo, endokrininės ir imuninės sistemų funkcijas. Šios sistemos yra svarbios palaikant vidinės organizmo terpės pastovumą.

• Visceralinė terapija taikoma esant toliau išvardintiems sutrikimams:
• Neūmūs virškinimo trakto negalavimai.
• Kepenų, tulžies pūslės ir kasos ligos arba funkcinis nusilpimas.
• Inkstų akmenligė, inkstų nusmukimas, šlapimo nelaikymas.
• Vyriškų ir moteriškų lytinių funkcijų nusilpimas, gimdos nusmukimas.
• Odos susirgimai ir medžiagų apykaitos problemos.
• Reabilitacija po infarkto ar insulto, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika ir gydymas.
• Ausų, gerklės ir nosies funkcinis nusilpimas.
• Kaklo, krūtininės ir juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė.
• Stuburo ir pilvo išvaržos.
• Migrena ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimai.

Taip pat visceralinė terapija gali būti taikoma sportininkams norint pasiekti geresnių sportinių rezultatų.

Terapijos metu minkštomis osteopatinėmis technikomis atpalaiduojami vidaus organų ir diafragmos spazmai, atstatomas organų endoritmas. Atsistato bei gerėja virškinamojo trakto funkcijos ir stimuliuojama detoksikacija.